sábado, 11 de octubre de 2008
Napaykunapaq = para saludar y preguntar
- Arí, allillanmi kasiani = Sí estoy bien
-Q'anri? Allillanchu kasianki? = y tú, está bien?
- Noq'apis allillanmi kasiani = Yo también estoy bien
- Imataq, Imaynataq sutikiri? = ¿Cómo te llamas?
- Noq'aj sitiiq'a = Mi nombre es...
- Maimantataq kankiri? = ¿De dónde eres?
- Pin Kanki = ¿quién eres?
- Maytan risianki / mayta risiankiri? = dónde vas
- Maytan rinki? = a dónde vas
- Imamanmi jamunki / imamantaq jamusiankiri? = a qué vienes / a qué estas viniendo
- Pin cachamusunki = ¿Quién te ha enviado?
- Sapallaykichu jamuranki? = ¿Has venido tú solo?
- Maypitaq kasianri? = ¿En dónde está?
-Imatak kairi / imataq chairi? = ¿Qué es eso?
sábado, 30 de agosto de 2008
Cuento runasimipi
Júk kútis, juk sisicha játun mayuta chimpayta munáska. Chaysi mana chakata tarispa, juk ruyac rapímpi chimpayta k'allariska. Chaymanta, Ña rapipatapi chimpasiantinsi, juk kurucha rikuruspa nisq'a: - manam chimpayta atiwajchu juk rapipatapik’a. Aswanqa, jaku arañachaq wasinta, paymi yanapawasunchis, nispa.
Chaysi arañachaq wasinta risqaku. Chaynak’a, Arañachak’a nisk’a, kuska llankasunchis.
Chaynak’a kinsantinku k’allariskaqu llankayta, kinsantinkumanta juñusk’aku ruyakunata, rapikunata y arañak llikantawan chaka ruwanankupaq. Ña chaka tukurukuktintak, sisichaka chimpayta atiska.
Dice había una vez, una hormiguita que quería cruzar un gran rio. Pero al no encontrar un puente empezó a cruzar en la hoja de un árbol.
Después de empezar a cruzar, la vio un gusanito y le dijo: No podrás cruzar el río sólo en una hoja. Más bien, vamos a la casa de la arañita, ella podrá ayudarnos, le dijo. Excelente, bueno, vamos.
viernes, 22 de agosto de 2008
Vocabulario
¿Allillanchu kasianki?= ¿hola, estás bien?
Arí = sí
Manan = no
Arí, allillanmi kasiani = Sí, estoy bien
Jamuy = ven
Imata munanki = qué cosa quieres
Manan imatapis = nada
Manan kanchu = no hay
Apuray = rápido
Maitatak risiankiri = dónde vas
Wasi = casa
Chaka = puente
Runa = hombre
K'ari = varón
Warmi = mujer
Punku = puerta
Maki = mano
Simi = boca
Ñawi = ojo
Miski = dulce
Munaycha = bonito
Juk = uno, un
Pay = Él
Kuru = gusano
Juk kuti = una vez
Riy = ir
Riska = ido
Llankay = trabajar, trabaja
Jaku = Vamos
Chaymanta = después
Munay = querer
Tariy = encontrar, encuentra
Sisi = hormiga
Kuska = juntos
Ruway = hacer, haz
Rapi = hoja
Ruya = árbol
Kinsa = tres
jatun = grande
mayu = río
Rikuy = ver, ve
Rikuska = había visto
Chimpay = cruza, cruzar